Turbūt žinai tą istoriją apie beždžiones:

Penkios narve. Bananas ant kopėčių viršaus. Kai kuri nors siekia jį pačiupti — visos apliejamos šaltu vandeniu. Ir padarėliai greitai išmoksta: nevertas tas bananas, jei saulė nekepina.

Tada pakeičia vieną beždžionę. Naujokė lipa — kitos numuša. Ji nežino kodėl, bet pylos gauna visvien. Keičia kita. Ir tą numuša — tai daro beždžionės, kurios pačios vandens niekada negavo. Kol narve nelieka nė vienos, kuri prisimena vandenį.

Ir vis tiek nei viena nebelipa to banano. Šią istoriją galima rasti bet kurioje vadovybės knygoje. Organizacinės kultūros skyriuje. Galbūt ją girdėjai iš savo vadovo. Galbūt pats pasakojai.

Mažytė detalė — eksperimentas nebuvo atliktas.

G.R. Stephenson 1967-aisiais tyrinėjo, kaip rhesus beždžionės perima elgesio modelius. Tikra istorija: dvi bezdžionės narve, o ne penkios. Oro purkštuvas, ne vanduo. Paprastas daiktas, ne bananas ant kopėčių. Trys iš keturių stebėtojų perėmė išmoktą baimę — bet be kopėčių, be bananų.

Populiarioji versija — C.K. Prahalad ir Gary Hamel kūryba iš 1994-ų, įkvėpta Stephenson tyrimo, sukurta kaip palyginimas. Netyčia virto „faktu“ (Žodis žvirbliu išskrenda — jaučiu sugrįžta).

Nė vienas iš tūkstančių, kurie ją citavo, nepaklausė: ar tai tiesa? Na, tiesiog per gera istorija :))

Tai ne apie melą. Niekas nesiekė apgauti.

Naratyvai išgyvena ne todėl, kad teisingi. Išgyvena todėl, kad niekas jų netikrina.

Tiksliai tą patį daro tvarka, kurios niekas nekvestionuoja. Ataskaita, kurią visi gauna pirmadienio rytą ir niekas neskaito. Procesas, kuris „visada taip veikė“. Susirinkimas, kuris „visada buvo šią dieną“.

Niekas nesivargina savęs apsikrauti papildoma tikrinimo našta.

Stephensono tyrimas apčiuopė kažką tikrą: elgsena perduodama be žodžių. Stebėdamas kito baimę, išmoksti bijoti pats — net nežinodamas, ko.

Blogiausia, kad stebėdamas, kad niekas neklausia — išmoksti neklausinėti pats.

Ir visai ne todėl, kad esi kvailesnis — anaiptol! Todėl, kad sistema atlygina dalyvavimą, ne abejonę.

Tikrasis Stephensono radinys kalba apie tai, kaip perduodamas leidimas klysti arba neklysti — stebint aplinką, be instrukcijų, be taisyklių.

P.S. Eksperimentas, kurio nebuvo, paaiškina elgesį tiksliau nei daugelis, kurie buvo. Gal todėl niekas ir neklausė.

P.P.S. Pasakojimą apie bezdžiones mėgstu porinti ir aš, o kai sužinojau, kad ji išgalvota — dar ir dėl to, kad ji yra rekursyvi (skaityti nuo pradžių). Tereikėjo porą šimtų pasakojimų, kai, prieš rašydamas (kitą) blog postą nusprendžiau pasidomėti jos istorija.