Pasiruošimas, kuris nepadeda

„Visi žino“, kad svarbiausia – gerai pasiruošti. Tai nuolat kartoja vadovai, sporto ir sėkmės raumenų treneriai, motinos ir tėvai. Taip sakydavo mano kolegė (prieš verslo idėjų pristatymą, į kurį ateidavo visiškai nepasiruošusi).
Situacija: vyksta metiniai produktų kūrimo burtaiplanavimas. Susirenka 3–4 bizdevai, atsineša megabaitus dokumentų, spalvotų ir kitokių slaidų, nuotraukose Šventinio Bankucheno vaibo žmonių galvos – matyta?
Kolegė atėjo su kavos puodeliu, pusiau užpildytu business model canvas ir dar kažkuo, neapčiuopiamu, kur neina žodžiais nei apsakyti, nei aprašyti.
Jos produkto vystymas finansavimą gavo, nes atėjo įmetus savo 100 eur į Instagram reklamas, nukreipiančias į formą surinkti žmonių el. pašto adresus. Tai užsukti jai truko pusdienį. Kitų bizdevų pasiruošimas posėdžiui neturėjo efekto, nes tuo metu, kai pranešėjai spragsėjo per savo 113 slaidą, direktoriai vis dar galvojo apie kolegės surinktus 23 žmones, kurie išreiškė norą išbandyti neegzistuojantį produktą.
Pastangos nėra rezultatas
Pasiruošimą jaučiame kaip pažangą. Perskaitei knygą – jautiesi protingesnis. Padarei prezentaciją – jautiesi pasiruošęs. Sukūrei svetainę – jautiesi kaip verslininkas.
Bet niekam nerūpi, kiek valandų ruošeisi. Visiems dzin tos trys perskaitytos knygos. Klientas nesuka galvos dėl brendintų Google Slides, kuriuos dizikų komanda ruošė tris dienas.
Pastangos, kurios nepasiekia tikslo – tai vidinė valiuta, kurią tik tu jauti ir matuoji savo vertę. Bet rezultatui tai nėra svarbiausia, negana to – daug kas priklauso ir nuo sėkmės.
Genialus tinginys šios problemos neturi. Jis instinktyviai daro tik tai, kas keičia rezultatą ir ignoruoja visa kita (nu nes kitam tiesiog neturi laiko). Čia kalbame apie kitą tipą – žmogų, kuris daro daug, tik ne tai, ko reikia. Pastarajam sunkiau, nes jis jaučiasi dirbantis. Ir praktiškai visos performance management sistemos jį už tai apdovanoja.
Kai visi turi tą patį
Kažkada vienas gudrus autoservisas susikūrė svetainę ir per Google rinko klientus, kol kiti iškabintuose ant garažų plakatuose teptuku raitė raides. Pelno skirtumas stipriai skyrėsi.
Dabar kiekvienas servisas svetainę pasigamina per valandą.1 Niekas iš to nebeišlošia, nes pranašumas, kurį gali nukopijuoti sėdėdamas troleibuse, nėra pranašumas.
Tas pats su pasiruošimu. Kai visi skaitė tą pačią knygą, kai visi išklausė tą patį kursą, kai visi naudojo tą patį šabloną – pasiruošimas tapo bilieto į šou kaina. Į salę iėjai kartu su visais, bet ar vaidinimą pamatysi, priklausys nuo priešais sėdinčios damos su skrybėle.
Mūšio lauką rinkis pats
Tikra istorija: Naujojo Orleano aristokratas Marigny metė pirštinę kalviui Jokūbui Kukliajam.5 Kalvis pasirinko sąlygas: dvikova ežere, šešių pėdų gylyje, plaktukais. Vandenyje rapyra niekam nereikalinga. Plaktukas – dar ir kaip.
Magnus Carlsenas šachmatuose daro ėjimus, kurių vadovėlis nemoko. Priešininkai ruošiasi standartiniams, laiko patikrintiems, variantams, o Magnus visą jų pasiruošimą paverčia niekais. Jo ėjimai sukuria pozicijas, kuriose priešininkai verčiami abejoti savo pasirinkimo teisingumu, todėl dažniau suklysta.2
Taip pat ir tenise. 80 % taškų prarandami, ne laimimi.3 Strategija paprasta – daryk mažiau klaidų aikštėje ir leisk kitam suklysti.
Versle (dažniausiai) irgi. Laimi tas, kuris padarė mažiausiai nepataisomų klaidų.
Pasiruošimas dažnai nukreipia dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų svarbu – neklysti ten, kur klaida nepataisoma. Ne visos durys varstosi į abi puses. Kai kurias perėjęs, grįžti nebegali.
Tikras pranašumas kopiją paverčia tavimi
Testas: jei konkurentas nukopijuotų tavo pranašumą – ar jis taptų tavimi?
Jei atsakymas „ne" – pranašumas tik atrodo kaip pranašumas.
Svetainė, kurią galima nukopijuoti per naktį – dekoracija. Prezentacija, kurią galima atkartoti per valandą – dekoracija. Kursas, kurį gali nusipirkti bet kas – dekoracija.
Bet jei kas nors nukopijuotų Amazon'o logistiką, jam reikėtų ir jų duomenų, ir klientų bazės, ir sandėlių tinklo, ir, svarbiausia, dvidešimties metų sprendimų, įgytų klystant. Tada jis būtų Amazon'as. Toyotos gamybos sistemą bandė kopijuoti visi. Tie, kuriems pavyko, tapo Toyota tipo organizacijomis, o nukopijavę tik paviršių – liko su japoniškais žodžiais ant lentos.4
Tikras pranašumas yra forma, kuri kopiją paverčia tavimi.
„Nieko nepasiruošusi" kolegė? Ji ruošėsi dvidešimt metų. Tik ne šiam konkrečiam pristatymui. Jos pranašumas buvo santykiai, kontekstas ir nuojauta iš tūkstančio anksčiau nepavykusių pokalbių. Šių dalykų nepasiruoši per vakarą ir net per ketvirtį. Todėl jie ir veikia.
P.S. Ruoštis verta. Klaida manyti, kad tai daugiau nei įėjimo bilietas.
P.P.S. Marigny atsisakė dvikovos. Karštakošis, bet ne kvailas – reta kombinacija.
-
Lovable, Bolt, v0 – pasirinkimas platus, kainos mažos, rezultatas panašus. Priieš šiuos įrankius jau daug ką buvo galima padaryti su Wordpress. Už tai seniau reikėdavo atiduoti paskutinius marškinius. ↩
-
Jason Cohen, „In chess, in tennis, and in business, the secret is avoiding blunders." Jo duomenys: 81 % šachmatų partijų nulemia ne geresni ėjimai, o mažiau klaidų. Daugelis profesionalų naudoja tą patį trenerio įrankį (Stockfish). Šiomis vienodomis sąlygomis laimi tas, kas sugeba išmušti kėdę iš po kojų. ↩
-
Simon Ramo, Extraordinary Tennis for the Ordinary Player. Mėgėjų tenisas yra „pralaimėtojo žaidimas" – laimi tas, kuris mažiau klysta, ne tas, kuris geriau smūgiuoja. ↩
-
„Lean" – vienas labiausiai kopijuotų ir mažiausiai suprastų vadybos terminų. Kas jį suprato – pasikeitė. Kas nukopijavo – gavo stand-up'us be turinio. ↩
-
Bernard de Marigny vs. James Humble – istorija fiksuota XIX a. Naujojo Orleano kronikose. Pirminiai šaltiniai skiriasi dėl detalių, tačiau dvikova neįvyko: Marigny atsisakė. ↩